„Sokratas norėjo pasakyti, kad žmonės, kurie atsisako žengti filosofinės savišvietos ir savigarbos keliu, mažų mažiausiai yra apgailėtini, kadangi jie pasirenka ne dorovines, dvasines vertybes, kurios iš tikrųjų vertos žmogaus vardo ir žmogiškai prasmingo gyvenimo“ (K. Stoškus).